kalaliežiuvis

kãlaliežiuvis, -ė smob. (1) menk. 1. liežuvininkas: Leidžia kalbas kai kãlaliežiuvė Ds. Šita kãlaliežiuvė visus sukurgdys (supykdys) Ds. 2. viliotojas: Išgrauš tau, ženteli, kalaliežiuveli, išmonijai dukrelę, rugių pjovėjelę Tvr.